Paroda
Jean Monnet gimė 1888 m. Visą savo gyvenimą jis siekė europiečių susitaikymo, o nūdienoje yra laikomas centrine Europos integracijos istorijos figūra. Iš pradžių Jean Monnet dirbo savo šeimos valdomoje konjako prekybos įmonėje, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą netruko įsitraukti į Sąjungininkų pajėgų bendradarbiavimo organizacijas. Tada jį paskyrė Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotoju, o vėliau jis dirbo tarptautiniu bankininku. 1940 m., Europoje vėl siaučiant karui, Jean Monnet pasiūlė sukurti Prancūzijos ir Britanijos sąjungą, kurioje abi šalys visiškai susijungtų kovoje prieš nacius. Nors šis projektas nebuvo sėkmingas, Jean Monnet toliau kovojo už demokratiją ir tapo Vašingtono Pergalės programos (angl. Victory Programme) vadovu.
Nuo 1945 m. Jean Monnet buvo atsakingas už Prancūzijos Nacionalinės planavimo tarybos Generalinės komisijos darbą. Jis ir toliau buvo įsitikinęs, kad ši šalis gali klestėti ir būti saugi tik tuo atveju, jeigu Europos valstybės suartės ekonomiškai. Visuomenei vis labiau jaučiant Šaltojo karo padarinius, Jean Monnet suvokė, kad vienintelis būdas užtikrinti Europos partnerių solidarumą – sukurti veikiančią Europą glaudžiai susiejant jos pagrindinius sektorius. Taip buvo padėti vadinamojo Monnet metodo pagrindai: pamažu suartėti suverenumą perduodant viršvalstybiniams subjektams. Šį metodą reikėjo taikyti atkakliai, kartu siekiant bendrų interesų ir veikiant labai organizuotai.
1950 m. Jean Monnet Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Robert’ui Schumanui pasiūlė Vakarų Europos šalių anglių ir plieno pramonės šakas patikėti bendrai sistemai, šiuos strateginės svarbos sektorius pavedant tiesiogiai ir nepriklausomai valdyti Vyriausiajai valdybai. Veikdama bendrų interesų labui, Vyriausioji valdyba veiksmingai apeidavo nacionalinius savanaudiškus interesus. Sutelkus anglių ir plieno išteklius, Prancūzijos ir Vokietijos karas taptų neįsivaizduojamas ir materialiai neįmanomas, taip išvengiant ką tik Europoje patirto siaubo pasikartojimo. Ši svajonė išsipildė 1951 m. įsteigus Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Jean Monnet tai suvokė kaip pirmą žingsnį Jungtinių Europos Valstijų link.
Kaip pirmasis Liuksemburge veikiančios EAPB Vyriausiosios tarybos pirmininkas, Jean Monnet buvo tvirtai įsipareigojęs kurti Europos gynybos bendriją, kuri, kaip jis tikėjosi, būtų padėjusi pagal naują politinę sistemą sukurti Europos armiją. Tačiau šis projektas žlugo Prancūzijai baiminantis prarasti nacionalinį suverenitetą. Tai paskatino Jean Monnet 1955 m. įsteigti Jungtinių Europos Valstijų veiksmų komitetą ir toliau tęsti pradėtą veiklą. Suburdamas politikos ir profesinių sąjungų lyderius, šis komitetas veikė kaip lobistinė organizacija ir daugiau kaip 20 metų skleidė žinią apie pasiektus konkrečius suvienytos Europos laimėjimus. Jean Monnet paskatino įsteigti Europos atominės energijos bendriją (Euratomą). Jis taip pat palaikė Jungtinės Karalystės siekį prisijungti prie Europos Bendrijų ir ketinimą sukurti bendrą Europos valiutą. Jean Monnet rėmė Europos valstybių ir vyriausybių vadovų tarybos įsteigimą 1974 m. Ši institucija visų Europos piliečių labui suartino jos lyderius. Jean Monnet mirė 1979 m., likus vos keliems mėnesiams iki pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuos jis ragino surengti.
