Kas įvyko po 2019 m. rinkimų?

Po paskutinių rinkimų ES ir jos partneriai susidūrė su daugybe iššūkių: nuo COVID-19 pandemijos iki pasaulyje įsiplieskusių konfliktų, įskaitant prie ES sienų vykstantį karą Ukrainoje. 

Nuo pat Rusijos neteisėtos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Europos Parlamentas remia Ukrainą. 

Siekiant padėti Europos Sąjungai atsigauti po pandemijos ir skatinti jos vystymąsi, pagal priemonę „NextGenerationEU“ teikiamas 800 mlrd. eurų dydžio finansavimas. Pagal kitas ES programas remiami moksliniai tyrimai („Europos horizontas“), investicijos („InvestEU“), mainai („Erasmus+“) ir sveikatos priežiūra („ES – sveikatos labui“). 

Kovodami su klimato kaita, EP nariai priėmė ES klimato teisės aktą, kuriuo ES įpareigojama iki 2050 m. iki nulio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Parlamentas pritarė, kad ES būtų uždrausti vienkartiniai plastiko gaminiai. Taigi nuo 2021 m. valstybėse narėse draudžiama į rinką tiekti plastikines lėkštes, stalo įrankius, balionų lazdeles ir ausų krapštukus. 

Taip pat buvo sustiprinta vartotojų apsauga. Įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), užtikrinantis tiek ES, tiek už jos ribų įsisteigusių įmonių tvarkomų asmens duomenų aukšto lygio apsaugą. Skaitmeninių rinkų akte nustatytos aiškios taisyklės didelėms platformoms. Joms draudžiama taikyti nesąžiningas sąlygas įmonėms ir vartotojams. Skaitmeninių paslaugų aktu siekiama apsaugoti naudotojus nuo neteisėto turinio ir sukurti saugesnes internetines prekyvietes bei skaidrias platformas.  

Galiausiai EP nariai patvirtino pirmąjį pasaulyje išsamų teisės aktą dėl dirbtinio intelekto – Dirbtinio intelekto aktą. Jame nustatomos taisyklės dideliems, galingiems dirbtinio intelekto modeliams, užtikrinant, kad jie nekeltų ES sisteminės rizikos. Piliečiams ir demokratinėms sistemoms juo taip pat suteikiamos apsaugos priemonės nuo valdžios institucijų piktnaudžiavimo technologijomis.