Paroda
Europos kūrimas
Kelias į Europos Parlamento rinkimus (1951–1979 m.)
Europos demokratijos ištakos
Vos sukūrus pirmąsias Europos institucijas pradėta svarstyti galimybė rinkti EP narius. Vis dėlto pirmaisiais Europos Bendrijų gyvavimo dešimtmečiais ši idėja nebuvo įgyvendinta: tuo metu nacionaliniai atstovai nebūdavo tiesiogiai renkami į Europos asamblėją. Atstovauti Europos anglių ir plieno bendrijoje (EAPB) juos paskirdavo nacionalinių parlamentų nariai.
Vis dėlto eiliniams žmonėms ir jaunai Europos bendrijai buvo svarbu, kad visuomenė demokratiniu būdu dalyvautų priimant Europos lygmens sprendimus. Nors valstybės narės nepritarė 1960 m. Konvencijos dėl tiesioginių rinkimų projektui (Dehousse’o pranešimas), piliečiai toliau aktyviai siekė rinkimų įtvirtinimo. Proeuropietiški judėjimai agitavo už Europos lygmens rinkimus, o kai kurie iš jų netgi organizavo bandomąsias Europos asamblėjas ir jų rinkimus. 20 a. aštuntajame dešimtmetyje piliečiai siuntė peticijas Europos Parlamentui, ragindami aktyviau propaguoti Europos Parlamento rinkimus.
1975 m. Parlamentas priėmė pranešimą dėl tiesioginių Europos Parlamento rinkimų organizavimo. Patijno pranešimas (jį parengė EP narys iš Nyderlandų Schelto Patijnas) padėjo pagrindą vėlesniam valstybių narių susitarimui surengti Europos Parlamento rinkimus.
1976 m. valstybių narių užsienio reikalų ministrai pasirašė Europos Parlamento rinkimų aktą taip sutikdami surengti tiesioginius rinkimus į Europos Parlamentą. Rinkimai turėjo vykti vienu metu visose Europos bendrijos šalyse, tačiau valstybės narės pačios galėjo nustatyti savo rinkimų tvarką.
Pasiklausykite tinklalaidės. (EN)
Europos Parlamente susirenka žmonės iš visos Europos Sąjungos. Čia jie tariasi ir sprendžia dėl svarbių klausimų, kurie daro poveikį visų mūsų gyvenimui. ES piliečiams, šiame procese tenka svarbus vaidmuo. Demokratija prasideda nuo mūsų – nuo žmonių.