Piliečių balsų galia: 20 a. devintasis dešimtmetis

Europos Bendrijos nenustojo vystytis ir 20 a. devintajame dešimtmetyje: į jas įstojo naujos šalys, pradėjo veikti bendroji rinka, o užsienio santykiuose juntamas Šaltojo karo poveikis. Tačiau kokie gi klausimai buvo svarbūs Europos rinkėjams?

1984: stipresnis Parlamentas – didesnės piliečių galios

1984 m. Europos Parlamento rinkimuose balsavo dešimties valstybių narių, įskaitant 1981 m. į Europos Bendrijas įstojusią Graikiją, piliečiai.

Nuo šiol ES piliečių balsai darys poveikį ir Bendrijos finansams: Europos Parlamentui suteikti įgaliojimai formuoti Bendrijos biudžetą.

Prieš šiuos rinkimus EP nariai parengė federalisto Altiero Spinelli inicijuotą konstituciją, kuria buvo siekiama pertvarkyti Europos Bendrijų institucijas ir jas priartinti prie pilietinės visuomenės. Nors valstybės narės nepritarė šiai iniciatyvai, ji rodo, kaip aktyviai Parlamentas siekė demokratiškesnių Europos Bendrijų.

1989: Viduržemio jūros regiono link

1989 m. Ispanija ir Portugalija jau yra Europos Bendrijų narės ir jų piliečiai dalyvauja tų metų Europos Parlamento rinkimuose.

Plėtra į Europos pietus padidino regioninius skirtumus tarp Europos Bendrijų valstybių narių. Siekiant juos įveikti pradėta įgyvendinti tikra sanglaudos politika. Į Europos Bendrijų politiką integruoti į skurdžiausius regionus orientuoti struktūriniai fondai, strateginis investicijų planavimas ir daugiametis programavimas. 

Europos bendrija vis dažniau susiduria su didelio masto ekologinėmis katastrofomis, įskaitant Černobylio avariją, nerimą keliančią vandens ir oro taršą ir ozono skyles. Didėjant visuomenės sąmoningumui ekologinių grėsmių klausimu atsirado būtinybė vykdyti Europos lygmens aplinkos politiką. Tai atspindėjo ir visoje Europoje augantis Žaliųjų partijų populiarumas.

Nepaisant šių iššūkių, Europos integracija judėjo į priekį. 1986 m. buvo priimtas Suvestinis Europos aktas, kuriuo sukuriama bendroji rinka: Bendrijoje buvo panaikintos prekybos kliūtys ir buvo pradėta derinti standartus. Įvedus bendradarbiavimo ir sutikimo procedūras Parlamentas įgijo svarų balsą teisėkūros srityje. Ir šiuo atveju Parlamento nuomonę formavo demokratinis piliečių balsas.

1987 metais pradėta vykdyti programa „Erasmus“. Iki 2022 m. jos teikiamomis galimybėmis pasinaudojo apie 13 mln. dalyvių. 

1988 m. Europos Parlamentas įsteigė Sacharovo premiją už minties laisvę. Parlamentas gina demokratiją ir saviraiškos laisvę, todėl jis šią premiją skiria asmenims, grupėms ir organizacijoms už jų išskirtinį indėlį kovojant už žmogaus teises. 1988 m. pirmoji premija atiteko Nelsonui Mandelai ir Anatolijui Marčenkai (po mirties).