Kartu atremiame iššūkius: 21-ojo amžiaus antrasis dešimtmetis

ES susidūrė su naujais iššūkiais – nuo finansų krizės iki „Brexit’o“. Kaip gi į tai reagavo rinkėjai?

2014: Šį kartą – kitaip: „Veik. Spręsk. Paveik.“

Pirmą kartą EP nariai renkami Kroatijoje, kuri į ES įstojo 2013 m. 

Tai pirmieji rinkimai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Europos Parlamentas įsitraukė į naują pagrindinio kandidato ( Spitzenkandidat) procesą: daugiausia balsų surinkusi frakcija išrinks Europos Komisijos pirmininką. Kadangi ES piliečių balsai dabar lemia, kas bus išrinktas į Komisijos pirmininko postą, politinių partijų pagrindiniai kandidatai dalyvauja televizijos debatuose, duoda interviu ir leidžiasi į rinkiminius turus.  

Valstybių narių ekonomika išgyveno stagnaciją. ES siekė įveikti krizę įsiskolinusiose šalyse ir taip apsaugoti euro stabilumą bei išvengti euro zonos iširimo. Rekomendacijas, kaip ES turėtų reaguoti į susidariusią padėtį, teikė Europos Parlamento Specialusis finansų, ekonomikos ir socialinės krizės (CRIS) komitetas. Parlamentas pritarė 2013 m. priimtos Jaunimo užimtumo iniciatyvos įsteigimui, kurios tikslas – kovoti su jaunimo nedarbu labiausiai krizės paveiktuose ES regionuose.

2012 m. Europos Parlamentas atmetė prieštaringai vertinamą kovos su klastojimu prekybos susitarimą (ACTA), pritardamas ACTA kritikams, kurie teigė, kad kai kurios šio susitarimo nuostatos dėl interneto piratavimo gali kelti pavojų piliečių laisvėms.

Europos Parlamentas ir Ukrainos parlamentas patvirtino ES ir Ukrainos politinės asociacijos bei ekonominės integracijos susitarimą. Pasaulinėje arenoje 2011 m. Europos dėmesį patraukė Arabų pavasaris ir Sirijoje prasidėjęs pilietinis karas.