Paroda
Troškimą suvienyti Europą ir pasiekti, kad jos tautos geriau vienos kitą suprastų, kurstė Didžiojo karo baisumai ir pačios Louise Weiss siekis sukurti geresnę ateitį bendrapiliečiams. 1918 m. ji tapo viena iš savaitraščio „Naujoji Europa“ (prancūziškai – L'Europe nouvelle) kūrėjų. Šio savaitraščio tikslas buvo teikti kokybišką informaciją apie tarptautinę politiką ir nušviesti svarbiausius ekonominius klausimus taip siekiant padėti žemyno kovotojams už taiką.
1919 m. Louise Weiss kaip žurnalistė dalyvavo Versalio taikos sutarties pasirašymo ceremonijoje ir dažnai pranešdavo žinias iš Centrinės ir Rytų Europos apie nacionalinius iš Austrijos-Vengrijos imperijos griuvėsių kylančių šalių siekius. Ji taip pat buvo nukeliavusi į Rusiją, iš kur Raudonajam Kryžiui parašė pranešimą apie bado paveiktus regionus ir kur matė pirmuosius Sovietų revoliucijos padarinius. Grįžusi į Prancūziją ji tęsė socialinę veiklą ir rengė kampanijas siekdama padėti maisto stokojusiems rusų ir ukrainiečių vaikams.
1920–1934 m. dirbdama vyriausiąja „Naujosios Europos“ redaktore, Louise Weiss atsidūrė daugelio svarbiausių XX a. Europos įvykių sūkuryje. Ji dirbo su daugeliu to meto puikiausių rašytojų, pvz., Pauliu Valéry ir Léonu Blumu, ir dažnai prašydavo jų rašyti jos laikraščiui užsienio politikos klausimais.
Louise Weiss dažnai keliaudavo į Ženevą. Iš ten skleisdavo naujienas apie Tautų Sąjungą. Ten susipažino su Jeanu Monnet, kuris vėliau tapo vienu iš Europos Sąjungos įkūrėjų.
Louise Weiss gynė teisingos taikos su Vokietija siekį ir padėjo skleisti Europos integracijos idėją. Ji pritarė Lokarno sutartims, kuriomis Europoje buvo įsteigta kolektyvinė saugumo sistema, ir aktyviai palaikė plataus užmojo Europos federacinės sąjungos projektą, kurį siūlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Aristide Briand.
Louise Weiss palaipsniui įgijo tvirtą poziciją diplomatinės žurnalistikos srityje, kur tuomet dominavo vyrai. Paryžiuje ji susitikdavo su žymiausiais intelektualais, diplomatais ir politikais. Jos autoritetas buvo toks didelis, kad ji 1925 m. tapo Garbės legiono ordino kavaliere. Vis dėlto nepraėjus nė dešimtmečiui ir Vokietijoje į valdžią atėjus Hitleriui, Louise Weiss suprato, kad bet koks Europos šalių suartėjimas tapo nebeįmanomas. Tad ji nutraukė žurnalistinę veiklą ir ėmėsi už taiką Europoje kovoti kitomis priemonėmis.