Paroda
1930 m. Louise Weiss Paryžiuje įsteigė Naująją taikos mokyklą. Ši „Taikos mokykla“ buvo privati aukštojo mokslo įstaiga, kuri garsiajame Prancūzijos Sorbonos universitete rengė konferencijas ir diskusijas aktualiais tarptautiniais ir svarbiausiais politiniais, ekonominiais, socialiniais bei kultūriniais to meto klausimais. Louise Weiss bandė sukurti taikos pedagogiką ir naują konfliktų prevencijos žinių ir kompetencijos sistemą.
Nors jos leidinys „Naujoji Europa“ buvo daugiausia skirtas valdančiajam elitui, ji taip pat ieškojo būdų, kaip informuoti ir plačiąją visuomenę: studentus, verslininkus, mokytojus, valstybės tarnautojus.
Kas savaitę mokykloje vykdavo paskaitos pasaulio ekonominės krizės, sienų Europoje, totalitarinių režimų iškilimo ir Europos vienybės temomis. Jas skaitydavo politikai, diplomatai, žurnalistai, universitetų profesoriai, ekonomistai ir rašytojai. Louise Weiss rūpinosi, kad ši įstaiga palaikytų tvirtus ryšius su Tautų Sąjunga: buvo rengiamos stažuotės, teikiamos mokslinių tyrimų stipendijos ir organizuojamos kelionės į Ženevą.
Tačiau dėl XX a. 4-ajame dešimtmetyje išaugusios įtampos Naujosios taikos mokyklai buvo vis sunkiau vykdyti savo veiklą. Louise Weiss greitai suvokė nacizmo pavojų. Jos viltys ir pastangos žlugo, kai Tautų Sąjungoje kalbą pasakė Trečiojo Reicho propagandos ministras Joseph Goebbels, hitlerizmą pavadindamas Europos tvarkos pagrindu. Jis teigė, kad nacionalsocialistinė Vokietija siekia užtikrinti taikų tautų sugyvenimą.
Louise Weiss neapsikentė šio pavojingo fanatizmo: nutraukė savo švietimo veiklą ir ėmėsi spręsti kitas problemas. 1932 m. mirus Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Aristide’ui Briandui, žlugo ir paskutinės „Naujosios Europos“ viltys, kad Prancūzija ir Vokietija susitaikys. Taigi Europos vienybės laikas dar nebuvo atėjęs.
