Tinklaraščio įrašas
Gustavas Klimtas ir Aterzė
Kaip Austrijos ežeras įkvėpė jo kūrybą
Austrų dailininkas Gustavas Klimtas laikomas vienu pagrindinių Vienos secesijos meno judėjimo šviesulių. Jo portretai garsėja novatoriškumu, stiliumi ir kontroversijomis.
Be portretų, taip pat garsi Klimto peizažų ir gėlių paveikslų serija, atskleidžianti Austrijos ežero įtaką menininko kūrybai. Klimtas daugelį vasarų lankėsi prie Aterzės ežero Aukštutinėje Austrijoje ir tapė šiuos peizažus ne pagal užsakymą, o vien dėl to, kad jam patiko kraštovaizdis.
Nuo XIX a. 10 deš. pabaigos Klimtas kiekvieną vasarą lankėsi prie Aterzės ežero. Nuo 1900 iki 1916 m. šiame regione jis nutapė apie 40 iš daugiau nei 50 žinomų peizažų ir taip sukūrė įspūdingą Aterzės meninį palikimą.
Aštuonias vasaras jis praleido užeigoje Liclberge, o 1908 m. persikėlė į rytinį ežero krantą ir kelias vasaras praleido viloje „Oleander“.
Šis 1872 m. pastatytas vasarnamis priklausė Kamerio piliai. Klimtą sužavėjo šio pastato tapybiškumas – nuo 1908 m. jis jį nutapė penkis kartus, o greta esančius sodus – du kartus.
Klimto paveiksluose dažnai nesilaikoma perspektyvos taisyklių – pastatus jis priartina vieną prie kito ir suplokština perspektyvą. Jo meninė vizija panaikina atstumus, ir erdvės tampa paviršiais.
Klimtas tapė ir peizažus, kuriuose pastatai, gėlės ir ežeras sukuria spalvingas formas.
Gustavas Klimtas mėgo atsipalaiduoti ir pasinerti į augalų ir gėlių pasaulio tapybą. Jo paveikslai buvo ne tikslūs atvaizdai, o žaismingas ir jausmingas spalvų ir formų derinys.
Aterzės apylinkėse Klimtą įkvėpė vaismedžiai, žydinčios pievos ir kalvos, beržų, bukų ir eglių miškai.
Šiandien Klimto Aterzės paveikslai yra vieni žinomiausių ir brangiausių jo kūrinių. 2003 m. lapkritį jo paveikslas „Namas prie Aterzės“ (Landhaus am Attersee) buvo parduotas už maždaug 29 mln. dolerių, o „Liclbergas prie Aterzės“ (Litzlberg am Attersee) 2011 m. lapkritį aukcione parduotas už maždaug 40 mln. dolerių.