Tinklaraščio įrašas
2024 m. Europos kultūros sostinės: Bad Išlis, Budė ir Tartu
Išrinkti Austrijos, Estijos ir Norvegijos miestai
Kiekvienais metais Europos kultūros sostinių programa švenčia turtingą kultūros paveldą visoje Europoje išryškindama įvairių miestų ir regionų istorinę reikšmę, kultūrinį gyvenimą ir meninį palikimą.
2024 m. dėmesio centre atsidūrė Austrijos Bad Išlis, Norvegijos Budė ir Estijos Tartu. Europos kultūros sostinėmis išrenkami ne tik dideli ir judrūs miestai – šiais metais šį titulą gavo trys mažiausi miestai programos istorijoje.
Kiekviena vieta įkūnija unikalų paveldo, istorijos ir meninių naujovių derinį bei leidžia pažvelgti į išskirtinį Europos paveldą. Susipažinkime su kiekviena iš šių vietovių ir jų kultūros paveldu virtualioje erdvėje.
Bad Išlis, Austrija
Bad Išlis yra Austrijos Alpių Zalckamerguto regione. Jį sudaro 23 savivaldybės, kurios visos kartu gavo „Kultūros sostinės“ titulą.
Bad Išlis yra SPA miestas, garsėjantis savo imperijos istorija. 1849 m. Austrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I šį miestą pasirinko savo vasaros rezidencija. Jo elegantiška architektūra ir vaizdingi kraštovaizdžiai atspindi Austrijos-Vengrijos monarchijos turtingumą ir didybę.
Pranciškus Juozapas ir jo žmona Austrijos imperatorienė Elžbieta (žinoma kaip Sisi) vasaras leido čia įkurtame dvare.
Būtent šioje viloje 1914 m. Pranciškus Juozapas pasirašė Austrijos-Vengrijos karo deklaraciją prieš Serbijos karalystę, pažymėjusią Pirmojo pasaulinio karo pradžią.
Tačiau šis regionas buvo svarbus dar ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jame gausu turtingo bronzos ir geležies amžiaus paveldo.
Prie ežero esantis Halštato kaimas taip pavadino visą geležies amžiaus epochą – laikotarpį, vadinamą Halštato kultūra (850–500 m. pr. Kr.). XIX a. vykusių didelių priešistorinių kapinių kasinėjimų metu rasti įrankiai ir kiti artefaktai, susiję su netoliese esančiomis druskos kasyklomis.
Regionas įkvėpė daugybę menininkų, o ypač Gustavą Klimtą, kuris leido vasaras prie Aterzė ežero tapydamas daugybę meno kūrinių, kuriuos įkvėpė natūrali ežero aplinka.
Zalckamerguto Europos kultūros sostinės planai yra orientuoti į keturias sritis: galią ir tradicijas, besikeičiančią kultūrą, dalijimąsi Zalckamergutu ir „Globalokal“. Šia veikla „Zalckamergutas 2024“ siekia sujungti priešistorinę, imperinę ir naująją istoriją su ateitimi.
Budė, Norvegija
Kas trejus metus Europos kultūros sostinės titului gauti skirtas paraiškas yra kviečiamos teikti vietovės iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Budė yra miestas Norvegijos šiaurėje ir jis yra toliausiai į šiaurę nutolusi vieta, gavusi Europos kultūros sostinės titulą.
Budė yra įsikūręs tarp kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių, esančių virš Šiaurės poliaračio, ir jame gyvena apie 50 000 gyventojų.
Dėl savo žvejybos ir jūrų pramonės jis XIX a. pradžioje iš kaimo virto miestu. Budėje taip pat įsikūrusi Norvegijos karališkųjų oro pajėgų bazė ir Norsk luftfartsmuseum (liet. Norvegijos aviacijos muziejus).
Šiandien Budėje yra „Fram Kino“ – pirmasis kino teatras Norvegijoje, atidarytas 1908 m. Miestas taip pat gali pasigirti futbolo klubu „Bodø/Glimt“, kuris yra toliausiai į šiaurę nutolęs klubas, laimėjęs Europos nacionalinės lygos varžybas. Jis 2020 m., 2021 m. ir 2023 m. laimėjo Norvegijos čempionatą „Eliteserien“.
2024 m. Budėje ir visame Nordlando regione bus surengta daugiau nei 1000 renginių, kuriuose daugiausia dėmesio bus skiriama jaunimui.
Budėje renginių centru taps 2014 m. atidarytas „Stormen Kulturkvartalet“ (liet. „Stormen kultūros centras“) ir jo koncertų salė, teatras ir biblioteka.
Tartu, Estija
Tartu yra antrasis Estijos miestas, žinomas kaip šalies intelekto sostinė. 1632 m. įkurtas Tartu universitetas yra seniausias Estijos universitetas.
Tartu istorija siekia V a. Dar iki VII a. Toome kalvoje buvo pastatyti įtvirtinimai, o viduramžiais ten buvo įsikūrusi ir vyskupo pilis.
Šiandien ant Toome kalvos stovi tokie paminklai kaip Tartu katedra, Estijos Aukščiausiasis Teismas ir Angelo tiltas.
Per šimtmečius Tartu valdė Švedija, Lenkija ir Rusija, todėl Tartu buvo žinomas keliais pavadinimais – Tarbatu, Dorpatas ir Jurjevas. 1918 m. Estijai paskelbus nepriklausomybę, miestas įgijo Tartu pavadinimą.
Tartu turi ryškią kultūrinę sceną. Tartu Kunstimuuseum (liet. Tartu dailės muziejuje) eksponuojama įvairaus Estijos meno kolekcija, atspindinti tautos meninę pažangą skirtingose epochose. Čia įsikūręs Eesti Spordi- ja Olümpiamuuseum (liet. Estijos sporto ir olimpinis muziejus) ir Tartu Linnaajaloo Muuseumid (liet. Tartu miesto muziejus).
Vanemuine teatras buvo įkurtas 1870 m. ir yra vienas seniausių teatrų Estijoje.
2024 m. Tartu planuoja keletą renginių, parodų ir užsiėmimų, susijusių su sąvoka „išlikimo menas“. Čia vyks daugiau nei 1000 renginių, kuriuose bus dalijamasi istorijomis apie žinias, įgūdžius ir vertybes, kurios padės mums gyventi gerą gyvenimą ateityje.
Pagrindinę nuotrauką sudaro šių darbų koliažas: „Bad Ischl and Traun River“ (David McGregor), „Nyholmsundet“ (Frankemann) ir „Tartukesklinn“ (Ireen Trummer). Medžiaga paimta iš „Wikimedia Commons“.
